1.Žmogaus kilmė
Žmogaus atsiradimo teorijos:
1.Religinė:Dievas-visatos
priežastis, galingiausias visatos protas,mes jo dalelės. Dievas sukūrė
žmogų pagal savo paveikslą. Vyras ir moteris ne
žmonės, bet kai susieina sielos pusės (atitinkančios viena
kitą ir susilieja į 1 vienetą), tik tada turime žmogų,
kada vienas kitą papildę tampa harmoninga visuma.
2.Darvino
teorija: iš
beždžionių
3.Ateiviai: kaip bakterija iš asteroido.Mes esame iš kitų civilizacijų
(planetų). Vyriškoji – Sirijos žvaigždynų, o moteriškoji
– iš Marduko planetos.
4. Kosmologinis aiškinimas – dievas pasėjo sėklas, iš
kurių visa, kas gyva, sudygo
5. Žmogus yra
koncentruota šviesa. Spalvos veikia
labai stipriai, įskaitant fiziologinius proc.
Jei pažvelgtumėm į senovės
istoriją, galima teigti, kad žmogus involiucionavo.
6. Pagal Blavackają mes šiandien esame 5-oji rasė,
kurioje gimsta 6-osios rasės atstovai, taip pat turintys parapsichinius
gebėjimu, kuriuos turėjos ir Atlantos ir Lemūro
civilizacijos.1-oji ir 2-oji rasė (apie 25 m ūgio) neturėjo
kūno, 3-oji rasė, Lemūrai, jau turėjo materialų
kūną, jų ūgis siekė 18-20 m, jie buvo keturrankiai ir
dviveidžiai. 4-oji rasė – dvilyčiai (Atlantai), jų
ūgis tarp 8-15 m, jie turėjo parapsichinius gebėjimus, viskas
buvo vykdoma minties galia, apeinant gravitacijos jėgas (minties galia
buvo pastatytos piramidės). Vyko parapsichinių gebėjimų
praradimas – involiucija (nuo 1 iki 5 rasės).
Žmogaus evoliucija prasidėjo prieš 10-15
m., Vandenio eroje, nuo 6-osios rasės, kuri evoliucionuos
sąmonės lygyje.
7.Žmogus yra unikali
skirtingų gyvybės formų ir augalų sintezė. Žmogus yra mikrokosmosas: 1)
Žmogus yra Mendelejevo lentelės chem. elementų rinkinys. 2)
Žmogus yra augalas.Žmonių dalys (raumenys, audiniai) sudaryti
iš augalų, todėl gydymas augalais efektyvus 3) Žmogus yra gyvūnas (instinktai,
paveldėti iš gyvunų). 5) Mes esame savo rūšies
atstovai (mes turime savimonę, refleksijos gebėjimą, galime save
stebėti iš šalies). 6) Žmogus yra dievas (žmogus yra
dieviškos prigimties, esame dievo dalelės, turime dvasią
(nemirtingą), sugebame kurti.
Žmogus yra energinė sistema, iš
čia atsiranda 7 spektro dalių aura.Ląstelė taip pat turi 7
spalvas,jei nors vienai ląstelei kokios nors spalvos trūksta, tai ta
ląstelė ir jos veikla sutrinka. Žmogus turi 7 čakras
–energinius žiedus.
1
– čakra (raudona), uodegikaulio liaukoje, atsakinga už mūsų
gyvybinę energiją, už gyvenimo džiaugsmą
2
– čakra (oranžinė), 2 pirštai žemiau bambos, susijusi
su lytiniais organais, atsakinga už dauginimąsi, kūrybą,
už reakcija į priešingą lytį
3
– čakra (geltona), saulės rezginyje, yra susijusi su virškinimo,
sekrecijos liaukomis, šis centras yra atsakingas už mūsų
asmenybę ir už mentalinius procesus, už ryšį su
aplinka, joje saugoma energija.
4
– čakra (žalia), kuri turi tiesiogini ryšį su
užkrūtinine liauka, atsakinga už mūsų ryšį
su gyvomis būtybėmis, ir už meilės ryšius.
5
– čakra (mėlyna), susijusi su skydliauke, atsakinga už
oratorinius gebėjimus, komunikabilumu, intuicija.
6
– čakra (violetinė). Susijusi su hipofizės funkcija, atsakinga
už mąstymo procesus, gebėjimus.
7
– čakra (šviesa), atsakinga už globalų mąstymą,
už ryšį su kūrėju, su viršsąmone, susijusi
su kankoržėžine liauka.
2. Žmogaus struktūra
pagal Vyduną
Pasaulio protas pradėjo skaidytis, suskilo į du:
vyriškąjį (aktyvų) ir moteriškąjį
(pasyvų – materiją) ir tarp jų įsižiebė
meilės ugnis, nuo jų meilės ugnies atskilusios kibirkštys
patapo žmonėmis. 
I.lukštas – atitinka mūsų
materialųjį kūną. Jis užima 1/8 dalį toliau
viskas yra energija ir informacija.
Kūnas mums reikalingas kaip įrankis,
laivas kuriuo mes plaukiam per gyvenimą. Jis mum reikalingas įgauti
patirtį, per jį mes bendraujam su kitais žmonėmis.
Kiekvienas žmogus turi žvaigždę danguje (monadą) – tai
mūsų archyvas, kuriame saugoma originalai. Tame archyve yra saugoma
visa informacija apie mūsų praeiti ir būsimus gyvenimus. Ten
saugoma charakterio savybės. Ten nėra laiko ribų, būdami
sapne galime patekti ten.
Nematomas pasaulis susideda iš sielos
(mirtinga) ir dvasios (nemirtinga).
II. Siela susideda iš 4
sluoksnių (siela atitinka mūsų ego, vėlė):
Tokią pačią sielą turi
gyvūnai bei augalai. Nėra tokio materialaus daikto jeigu nėra
prieš tai energijos.
2) Eterinis
apvalkalas – turi tokią pat formą kaip mūsų materialus
kūnas, tik didesnis.
Jis atlieka modelio funkciją, pagal jį
formuojasi mūsų kūno forma, atsakingas už mūsų
gyvybės palaikymą ir elementarius jutimus.
Jutimas vyksta ne tik nervų sistemos
dėka, bet ir per šį apvalkalą.
Eterinis apvalkalas skleidžia šilumą, kol žmogus gyvas.
Ryšys su kūnu palaikomas sidabriniu
siūlu, kai žmogus miršta šis ryšys nutrūksta ir
dvasia, ir siela susisiekti su kūnu nebegali.
3) Prana yra gyvybinė
energija. Ją sudaro saulės šviesa, ore
išsisklaidžiusios gyvybės dalelės. Dar energiją galima
gauti iš kitų žmonių.
Odos paviršiuje yra kanalėliai. Kai
gulime saulėje gauname saulės energiją per tuos kanalėlius.
Užterštame ore tos pranos labai
mažai.
Mes esame kosminės būtybės mum
reikia energijos.
4) Kama – instinktai, geismai,
aistros, emocijos.
Dydis per ištiestą ranką – turi visas
spalvas.
Šitam lygyje gimsta simpatijos, antipatijos.
Vyksta apsikeitimas energija, jei šie laukai stumia vienas kitą –
antipatija. Čia gimsta mūsų nuomonės.
5) Kama-mana – skaidrioji dalis,
minčių lygis.
Vyksta pasikeitimas informacija. Mintys ištikrųjų
plaukioja ore, kas sugeba jas gaudyti.
Telepatija (tarp motinos ir vaikų, tarp
įsimylėjėlių, tarp tos pačios sąmonės
žmonių(draugų)). Žinote informaciją – valdote
situaciją. Nežinote – situacija valdo jus.
Sielą suyra po 40 parų po mirties.
IIIDvasia
6) Manas – kada
užsiiminėjam dvasiniais pratimais ,kūrybiniais polinkiais,
meditacija, savęs gilinimasis.
Gyvybinė energija pati stipriausia. Kai
žmogus įeina į šį lygmenį tai kūrybinis
įkvėpimas yra aukšto lygio.
7) Buddhi. Vadovaujasi aukšto
lygio emocijomis.
8) Atma. Kai žmogus veikia
altruistiniais tikslais (aukojasi dėl kitų) žmogus kuris
atiduoda savo energiją kitiems.
Žmogaus evoliucijoje vyksta stebuklas,
kai žmogus plečia savo
sąmonę, išvysto intuiciją, atstatyti savo spirales.
Atma –visur išsisklaidžiusi,
nematoma, dieviška šviesa.
Buddhi – ta šviesa tai
saulė ir tai yra meilė.
1000 - čius metų atiduodantis meilę
kamuolys.
Manas – savimonė,
savęs žinojimas – tai saulės spinduliai, jis gali patekti į
visus lygmenis ląstelės lygmenį.
Aš esu dvasia ir turiu sielą ir
kūną.
Yra 4 sąmonės lygmenys:
1. pasąmonė;
2. žemesnioji sąmonė;
3. aukštesnioji sąmonė;
4. virš sąmonė;
3.Personos ir individualybės
pasireiškimas
Didzioji dalis zmoniu vadovaujasi savo persona,
t.y. savo gyvuliskais instinktais, elgiasi gyvuliskai. Persona siekia tenkinti
materialius poreikius ir tokiu budu
zmones susikuria daug problemu ir siame lygyje atsiranda visos ydos. Kai
atsiduodame personai, tampame tiesiog jos aukomis. Persona- imanti musu dalis,
norinti gauti kuo daugiau, kaupianti, klastinga, kerstinga, intrigante ir ja
galime palyginti su menuliu, ji yra devinti kaukes, ji manipuliuja mumis.
Personos pasireikima galime palyginti su uzsisipyrusiu vaiku. Didzioji dalis
parduotuviu, reklamu ir t.t. yra musu poreikiu tenkintojai(personu poreikiu),
daznai mes tampame savo personu vergais. Visai kas kita yra individualybe.
Tai atsiduodanti musu dalis, laisva, nepriklausoma, turi givybine potencija. Ji
niekada nieko nereikalauja. Persona priklauso nuo individualybes. Individualybe
yra musu vidinis balsas, kuris bando mums patarti, bet mes dazniausiai jo
negirdime. Individualybe pasireiskia tada kai mes siekiame savo aukstu idealu,
kia darom ka nors ne
4.Psichologijos objektas
Siek tiek tyrineja dvasios sandara . Psicho-
siela, logo- mokslas. Šis terminas buvo pradėtas vartoti nuo XVIII
a.vidurio, o iki to laiko naudojome animastiką pagal Aristotelio
veikalą „De Anima“. Psichologija
yra mokslas tyrinejantis psichikos reiskinius, ju pasireiskimo desningumus,
veikimo mechanizmus. Psichika
placiaja prasme reikia suprasti kaip energija ir informacija, kuria individai
pasikeicia naudodami savo smegenis . Smegenys tai aparatas , kuriuo mes
gauname, apdorojame informaciją. Psichika taip pat yra subjektyvumas , tai
zinomas, bet nematomas pasaulis, apie ji gauname informacijos stebedami zmogaus
elgesi, mimika, taip pat zodines mintis. Apie savo vidini pasauli suzinome
introspekcijos(vidiniu stebejimu) budu. Visus psichinius reiskinius galime
suskirstyti i 3 rusis:
1 psichiniai procesai,
2 busenos,
3 savybes.
Vidiniai procesai skirstomi
Iįpazintinius(pojuciai, suvokimas, demesys,atmintis, mastymas,vaizduote,
kalba), emocinius, valingus. Procesai yra patys dinamiskiausi
psichiniai reiskiniai atsirandantys veikiant isoriniamas ir vidiniams
dirgikliams, ir nutruksta pranykus dirgikliams. Pvz.: stebime saule(procesas),
nusileido saule. Busenos yra pastovesni psichiniai
reiskiniai, susidedantys is keliu
procesu, pvz.: darbinga nuotaika, kurybinis ikvepimas. Savybes(asmenybes)
yra pastoviausi psichiniai reiskiniai, pvz.: temparamentas(cholerikas,
flegmatikas, melancholikas, sangvinikas) yra susijes su nervu sistemos tipu(yra
igimtas) nuo temparamento priklauso musu psichiniu reakciju greitis ir
dinamika. Atspindejimo procesas Psichika taip pat galime laikyti
savotisku atspindejimu. Fiziskumas(energetiniai srautai) >>fiziniai dirgikliai>>Jutimo
organai >>fiziologiniai procesai,
nerviniai impulsai>>Savimone, samone, pasamone.Psichika.(tiesiog
psichikos faktai).
Psichikos pasireiskimas sudaro integruota visuma ir jos
asis yra asmenybes su savo poreikiais, tikslais, ir santykiais su kitais
individais. Zmogus gali ne tik isisamoninti aplinkos reiskinius, bet ir stebeti
save is salies. Tokiu budu musu smegenys isiraso informacija. Psichika iraso
visa informacija kaip
psichografini-holografini vaizda. Visa jutiminis kanalais gauta
informacija irasoma į viena visuma . Musu psichika neturi humoro jausmo ir uzraso visa informacija i
viena linija. Dar musu psichika irasineja informacija i 2 krepselius ar
busenas. 1 teigiamu minciu ir isgyvenimu, jausmu ir emociju, 2-neigiamu minciu
ir emociju. Zmogaus psichika pagal klasikini principa skirstoma:
1pasamone,
2samone,
3savimone.
Pasamone sudaro tie reiskiniai ir
komponentai apie kuriu vyksma zmogus arba visai nezino, arba zino labai
neapibreztai. Pvz.: automatizuoti veiksmai, visi kalbos procesai, sapnai, ir
kalbejimas, ir kalbos suvokimas. Evoliucijos begyje susiformave instinktai:
gyvybes issaugojimas, isstumti tarumuojantys isgyvenimai, kompleksai(blet jau
zajabalo, tuoj kompa sudauzysiu). Samone- t.y. jai priklauso visi musu
pazintiniai procesai, isgyvenimai,veikla, elgesys, ir daznai mes buname su savo
mintimis ir isgyvenimais susilieje. Savimone- t.y. saves zinojimas, savo
santykiu su aplinka ir kitais asmenimis. Savimone yra susijusi su refleksija,
t.y. yra tarsi matymas saves is salies, susidvejinimas arba isskyrimas saves is
aplinkos. Filmas- bus samones srautas, o
tas kuris sedi ir ziuri bus savimone.
5.Jutimas
Jutimas-tai paprasciausias gryno organizmo rysys su
aplinka.Energetiniai srautai is aplinkos veikia receptorius,kurie juos pavercia
nerviniais impulsais,kurie keliauja i smegenis.Jutima taip pat galima pavadinti
procesu,kurio rezultatas yra psichinis pojutis.Pojutis-adekvatus
dirgiklio(stimulo)vaizdas mumyse.Jis priklauso nuo savybiu daiktu ir musu
vidiniu buviu.Pagal Miuleri jutimas nera adkvatus pojuciui,nes tai nerviness
veiklos rezultatas.dirginimo pradzioje lasteles I vius
dirgiklius,evoliuciniavus tik I tam tikrus(pojuciu sistema).Rusu mokslininkas
receptorius kurie priima dirginima pavadino analizatoriais.Pojuciai kuriu
neimanoma nurodyti pvz.vibravimas vadinami intermodaliniais.Pojuciu klasifikacija rega,
klausa,lytejimas,uosle,skonis.Bet pagal kitus kriterijus galima isskirti ir
kitokis klasifikacijas.Slenksciu vadinama ta riba nuo dirginimo iki pojucio,nuo
dirgiklio intensyvumo ir jautrumo priklauso slenscio dydis. Ikislekstiniais
pojuciai-dirginama,bet nesukelia pojuciu.Pati jutimo adaptacija yra
vadinama jutimo organu prisitaikymas prie juos veikianciu dirgikliu dydzio.Jutimu rusys:1.pagal kontakta su dirgikliais :a)distanciniai(klausos,regos,uosles); b)kontaktiniai(kinetinai,odos,skonio,organiniai);2.pagal
receptoriaus padeti: interoceptoniai,proprioceptinai,eksteroceptiniai(regos,klausos,odos,uosles).Kinetiniai pojuciai susieje su judejimu ir
vibracija,organiai issideste vidaus organu raumenyse ir
gleivinese,intereceptinai issideste vidaus organuose,proprioceptiniai issideste
raumenyse,raisciuose,vidineje ausyje,susije su kinetiniais pojuciais.
6.Dėmesys
Demesys yra psichines veiklos nukreipimas ir jos sutelkimas ties
tam tikrais objektais.Pagrindines priezastys,del kuriu daiktai bei reiskiniai tampa
demesio objektu yra dvi:1)jie yra kazkuo reiksmingi ir del to samoningai
pazinti.2)jie patys ryskiai issiskiria is fono(intensyvesni,naujesni,keistesni
ir kt.).Demesio pritraukimo faktoriai:1.jaudinimo
pobudis,spalvingumas,naujumas.2.strukturinis pobudis.3.dirgiklio santykis su
poreikiais.4.priklauso nuo suvokejo busenos,tonuso.Demesio funkcijos:1.atranka reiksmingu.2.ignoravimas
nereiksmingu.3.laikymas(demesys reiskiasi su
atmintimi).4.susitelkimas.5.slektyvumo(atrinkimas pagal interesus).Demesio savybes:1apimtis(suvokiamu
reiskiniu kiekis vienu metu).2.paskirstymas(demesio
isklaidymas).3.perkelimas(tikslingas perkelimas).4.pastovumas(koncentracijos
trukme).5.koncentracija(demesio sisitelkimas).Pagal veikla demesys skirstomas i: sessorini,motorini,emocini ir intelektini.Demesio individualios savybes:
1.tikrasis issiblaskymas (pastovus nesusikaupimas)2.pseudo
issiblaskymas(nereaguojama I isorinius dirgiklius)
7.Suvokimas
Suvokimai-daiktu ir reiskiniu visumos vaizdo,veikianciu jutimo
organus pazinimo procesas.Suvokimai kaip ir pojuciai yra priskiriami jutiminiam
pazinimui,nes visuminai daiktu ir reiskiniu vaizdai gaunami tiesiogiai jutimo
organais ir jiems priklausianciu icentriniu nervu ir atitinkamu smegenu centru
sistemomis.Aplinka veikia zmogu ne kaip izoliuoti pavieniai,o kaip
kompleksiniai irgikliai.Suvokimas yra tokiu kompleksiniu dirgikliu
atspindziai.Suvokimas nera statiskas aplinkos daiktu kopijavimas,o aktyvus
pazistancio zmogaus veikimas siekiant pazinti ta aplinka.Reiksminga suvokimo
dali sudaro vadinamieji percepsiniai judesiai(lot.perception-suvokimas)pvz:akiu
judesiai suvokiant regimus daiktus,ranku judesiai,suvokiant lieciamus daiktus
ir t.t. Yra 4-ios pagr.perceptiniu
judesiu rusys: 1.aptikimo(nustato ar yra ar nera koks nors dirgintojas)2.skyrimo(isaiskina
suvokiamo objekto ypatybes) 3.identifikavimo (priskyrimas tam tikru objektu
klasems)4.atpazinimo(palyginimas ir sugretinimas su esanciais tam tikros klases
objektais).Kalbant toliau apie suvokimo ypatybes reikia pazimeti kad jo struktura
sudaro ne tik percepsiniai judesiai bet pazinimo procese isijungianti apercepcija(aperceptio-pries
suvokima),kuria sudaro ivaurus suvok4jo psichikos turinys,darntis itaka tuo
momentu veikianciu jutimo organus daiktu ar reiskiniu suvokimui.Apercepcijos vaidmuo
pasireiskia jau isskiriant objektus suvokimu is kitu objektu,liekanciu
fone.Suvokimo procese,verta pazimeti kad fonas ir objektas daznai keiciasi
vietomis.Isskiriamos tokios suvokimu
savybes: 1iprasminimas
(pasireiskia suvokiamu objektu itraukimu i zinomu objektu grupes)2.apibendrinimas (bendru savybiu radimas
tarp suvokiamo objekto ir jau esamu objektu klaseje) 3.visybiskumas(atskiri objektu elementai yra priskiriami visuminems
strukturom, pvz. Gaida-melodijai,zvaigzde-zvaigzdynui)4.konstantiskumas(kintant pavieniams ispudziams yra islaikomas
stabilus suvokiamo objekto vaizdas(pvz.i stala galima ziureti is ivairiu
pusiu,prie ivairaus apsvietimo,bet visviena suvokiame kad tai tas pats
stalas)5. daiktiskumas(visa
informacija suvokiame kaip daiktus)6.selektyvumas(atranka,ji
ijungia atpazinimo,aptikimo ir atminties f-jas,ji gali buti sudetinga(priarteja
prie mastymo,sprendimo priemimo)jei ilgu
laiku(stebejimas)).Neteisingi,iskreipti suvokimai yra vadinami iliuzijomis.Iliuzijos kyla del fiziniu(lazda vandenyje atrodo luzusi) ,fizioologiniu (atsiranda kontrasto
priezastis:pilka baltame fone atrodo tamsesne ir pan.)ir psichiniu(mylimu zmoniu santykiuose geruju savybiu pervertinimas)
savybiu. Turint atmintyje iliuziju galimybes,tais atvejai kai reikia tikslumo,suvomimo
tikslumui nustatyti yra naudojami ivairus empirinai matavimai ir loginiu
protavimu proceduros.
Suvokimu rusys:patys paprasciausi yra regejimo,lytejimo,skonio ir uosles suvokimai atsizvelgiant i tai kuris
is jutimo organu turi vyraujanti vaidmeni suvokime,bet yra sudetiniu
objektu(kito zmogaus suvokimas, muzikos, architekturiniu pastatu suvomimas)
kurie aprepia bendresnes pazinimo problemas,tad reikia paliesti specifines erdves(visi daiktai turi erdviniu
savybiu:didi,forma,apimti ir atstumus tarp ju,kad suvoktume daiktus erdveje ju
tikraisiais dydziais prie regejimo pojuciu prisijungia ir judejimo pojuciai) laiko( tai reiskiniu trukmes ir
nuoseklumo atspindejimas,laiko tarpus padeda skirti kad ir pasikartojantis
procesai zmogaus organizme pvz.kvepavimas,be isoriniu laiko matuokliu) ir judejimo(tai yra objektu padieties
pasikeitimai per tam tikra laiko tarpa atspindejimas,suvokiant objekta
naturaliomis salygomis butinas atskaitos taskas(nejdantis objektas),suvokiant
objektu judejima suvokiamas ir jo nuotlis nuo kitu kunu,izoliavus kuna jo
judejimo suvokti neimanoma) suvokimo ypatybes. Priklausomai nuo asmenybes
saviorganizacijos lygio skiramos nenumatyto(nevalingo,kada
near iaankstiniu tikslu ka nors suvokti) ir numatyto(valingo,kada
iskyla tikslas ka nors suvokti,samoningai ieskoma reiskiamu objektu,siekima
juos pazinti)suvokimo rusys. Gebejimas daugiau ir greiciau surasti
ieskomu objektu yra vadinamas pastabumu .
8.Atmintis
Pazinimu gauti ispudziai nepradingsta
nustojus veikti juos sukelusiems dirgikliams. Vieni ju islieka trumpesni kiti
ilgesni laika ir sieja asmenybes praeiti su dabartimi ir ateitimi. Atmintis yra ankstesnio patyrimo atspindys, kuri sudaro isiminimas, islaikymas
ir atsiminimas to, kas kas anlsciau buvo pazinta, isgyventa ir veikta. Zmogaus
atminties modeliavimas kompiuteriuose atskleide stebinancia jos apimti ji lygi
mazdaug 10 16liktame informacijos
vienetu baitu. Siuolaikines kognetyvines psichologijos duomenimis atmintis nera
statinis ispudziu kopijavimo mechanizmas, o sudetingos strukturos veikimas,
pertvarkant jutimo organais gauta inf. Tokia schema- sensorinis
antspaudas>-----demesys-----> pimine
atmintis>---kartojimas--->antrine atmintis. Sensorini antspauda galima
palygint su fotografija. Jis trumpam fiksuoja jutimo organu perduota medziaga
ir kitaip yra vadinamas ikonine, arba tiesiogine atmintim. Ji aprepia apie 4
simbolius ir islaiko maziau negu secunde juos. Pirmine atmintis (trumpalaike)
nuo sensorines skiriasi ilgesniu informacijos islaikymu 20-30 sec ir didesne
isimenamos medziagos apimtimi. Kuri lygi 7+2 simboliams. I ilgalaike atminti
medziaga pereina deka kartojimu kuriu metu trumpalaikeje atmintyje esama
medziaga itraukiama I asociaciniu rysiu sistema. Ilgalaikej atminti medziaga
saugoma ilgai. Rysiai tarp isimenamos medziagos elementu yra vadinami
asociacijomis. Zinomos sios asociacijų
rusys: gretimumo (asociacijos susidaro tarp objektu, kurie isiminimo
metu yra vienas salia kito arba seka vienas paskui kita), panasumo (asociacijos
susidaro tarp kokias nors pozymiais panasiu dalyku), kontrasto (as
susidaro tarp priesingos reiksmes objektu). Yra skiriamos ir smulkenes dalys-
tarp visumos ir dalies, tarp giminines ir rusines savokos, tarp priezasties ir
pasekmes. Atminties lygiai-isiminimas,
saugojimas ir atsiminimas. Atminties
komponentai-jutimine atmintis, trumpalaike at, ilgailaike at. Jutimine- jos funkcija islaikyti
informacija laikotarpiui kurio pakaktu
kad aukstesni smegenu centrai nusprestu ar ji verta demesio. Regejimo jutimui
trukme -0,5 sec apimtis – 9-10 objektu. Klausos jutimui trukme -2sec,
5objektai. Trumpalaike-stimulai
verti demesio perkeliami is jutimines at I trumpalaike. Tr at-informacijos
islaikymas samones lauke. Saugoma 10-20 sec, 7+-2 objektai. Ilgalaike at-ilgas laikas
nerimota apimtis. Info is trumpalaikes I ilgalaike pervedama kartojimo
budu.
Atminties
rūšys
Atmintis klasifikuojama pagal turinio,
jutimo organų, kuriais gauna informaciją, ir kitus požymius.
Pagal turinį , kuriuo operuoja atmintis
yra skiriamos vaizdinės, motorinės, žodinės-loginės ir
emocinės atminties rūšys. Vaizdinė operuja iš
tikrovės gauta informacija. Motorinė
yra judesių ir jų sistemų įsiminimas. Žodinė –loginė yra
sąvokų ,teiginių įsiminimas. Emocinė atmintis
išlaiko patirtus jausmus ir emocines būsenas..sensorinė- pagal
atskirus jutimo modalumuss.Savotiška atmaina – eidetinė atmintis,
t.y. kada įsimenama su smulkmenomis ir net su spalvomis.
Pagal
valios reguliavo lygius
atmintis skirstoma į valingos ir nevalingos atminties
rūšis. Valinga kur pats
atsimeni, o nevalinga kai įsidėmi ką nors
nenorėdamas-savaime/
Pagrindiniai atminties procesai
--------yra įsiminimas, laikymas
atmintyje, atsiminimas ir užmiršimas.
Įsiminimas tai priklauso nuo noro
atsiminti. Mokymasis dar skirstomas į mechaninį ir prasminį. Čia ta lentelė kur dėstytoja
davė. Geriausia atsiminti kai nori
ir kartoji medžiagą kelis kartus.
Laikymas atmintyje yra informacijos, užkoduotos
nervinėse ląstelėse elektrinių impulsų ar
cheminių medžiiagų
pakitimų signalas, saugojimas. Medžiaga atmintyje nuolat
keičiasi, atsinaujina. O jei nenaudoji dažnai išnyksta.
Žmogaus atmintyje yra daugiau medžiagos nei jis sugeba atsiminti/
Pagrindinės užmiršimo
priežastys yra netvirtas įsiminimas.
Atsiminimas yra medžiagos išvedimas iš atminties
atsargų į sąmonės lauką. Atsiminimų yra pagrindinės rūūšys:
atpažinimas, atgaminimas ir
prisiminimas.---- atpažinimas yra medžiagos atsiminimas tik
pakartotinai ją suvokiant. Atgaminimas yra vadinamas
atsiminimas be pakartotinio jos suvokomo.
Prisiminimas yra valingo atsiminimo rūšis.
6.Dėmesis
Dėmesys – t.y. sąmonės
koncentracija ir nukreiptumas i tam tikrus objektus, reiškinius ir
vidinius būdus. Dėmesį galima palyginti su prožektorium
teatre: išryškinnatis tam tikras detales. Dėmesys neturi savo
turinio, bet tarnauja procesų organizme, yra jų viduje ir atsako
už jų dinamiką. Suvokimo procese objektas ir fonas pastoviai
keičiasi vietomis ir tas pasikeitimas priklauso nuo dėmesio
koncentracijos. Suvokiant objektą į kurį koncentruojasi
dėmesys, jis artėja prie mūsų, fonas nutolsta. Atkreipkime
dėmesį į šonus, profiliai priartėja prie
mūsų, o vaza nutolsta pasidaro fonu. Nuo dėmesio koncentracijos
priklauso fono ir dėmesio pasikeitimas vietomis. Kaip autoriai
aiškina, kad dėmesys priklauso nuo asmenybės atrenkamų
procesų (selektyvo).
Dėmesio savybės: 1) koncentracija –
dėmesio sutelktumo laipsnis į objektą. 2) apimtis, t.y.
objektų kiekis, kuris gali būti suvoktas (vienu metu). 3) perkėlimas-
t.y. tikslingas sąmoningas dėmesio perkėlimas nuo vieno objekto
prie kito. 4) Paskirstymas, tai galimybė išlaikyti
dėmesio sferoje vienu metu keleta objektų. 5) pastovumas, tai
dėmesio koncentracijos trukmė į objektą. Pvz.: tai hyper
aktyvūs vaikai.
Dėmesio pritraukimo faktoriai:
1) Jaudinimo pobūdis ir charakteris:
tai tų dirgiklių jėga, intensyvumas, spalvingumas, kontrastas ir
t.t. (dėmesio pritraukimas pvz.: įvairia plaukų spalva). 2) Struktūrinis
veiklos pobūdis: suvienyti objektai panašūs vieni i kitus
suvokiami lengviau nei nepanašūs nei netvarkingai išdėlioti
(pvz.: spintoje rūbai). 3) Dirgiklio santykis ir poreikiai: į
tai koks poreikis aktualiausias ir į tokį reaguojame (pvz.: valgyt
norim). 4) Dėmesio objekto išskyrimas su suvokimo
būsenomis ir tonusu.
|
Pavadinimas
arba rūšis |
Atsiradimo
priežastys |
Pagrindinės
charakteristikos |
Mechanizmas |
|
Nevalingas,
genetiškai pirminis dėmesys |
Stipraus, kontrastingo,
reikšmingo dirgiklio poveikyje. Iššaukiantis emocinius
išgyvenimus |
Nevalingas, lengvai
atsiranda, lengvai persijungia |
Orientacinis refleksas
susijęs`su asmenybės interesais orientuotis aplinkoje |
|
Valingas
antrinis arba determinuotas |
Atsiranda esant
uždaviniui arba sąmoningam numatymui |
Nukreiptumas`į uždavinio sprendimą. Valios,
pastangos, įtampa |
Antroji signalinė sistema
(susiję su kalba). Valinis |
|
Povalinis.
Savaiminis arba valingo dėmesio forma |
Atsiranda įsijungus
į veiklą arba darbą ir iš to seka susidomėjimas |
Išlaikomas
kryptingumas, pranyksta įtampa |
Dominantė atsiradusi intereso
pasekoje, duotoje veikloje |
Dėmesio kokybė priklauso nuo
žmogaus nervinės sistemos savybių (nervinio tipo). Tarkim
žmogus yra silpnos nervų sistemos, jis negali susikaupti prie
triukšmo. Dėmesys gali būti intelektualinėje ir
motorinėje veikloje ir emociniuose išgyvenimuose. Iš to seka
pagal kitą kriterijų dėmesio rūšys:
1) sensorinis – susijęs su
mūsų atskirais jutimais 2) intelektualinis 3) emocinis
arba efektyvus
Individualūs dėmesio
skirtumai:
Išsiblaškymas, kai nuolat
būna išsiblaškęs ir susijęs su nervinių
procesų paslankumu. Jis būdingas nepusiausvyrai ir silpnam nervų
sistemos tipui. Išsiblaškymas reiškia kad silpna slopinimo ir jaudinimo
diferenciacija. Išsiblaškymo sąlygos: nuovargis, neišsimiegojimas,
stiprios emocijos. Tariamas blaškymas – šiuo atveju dėmesys yra
nukrypęs į vidų į save (pvz.: kai užsisvajojame ir
nematome). Priešinga savybė yra dėmesingumas, asmenybės
savybė ir ji sąlygoja darbingumą ir jautrumą kitiem
žmonėm.
Dėmesio rūšys:
Dėmesys į rūšis skirstomas pirmiausiai
pagal asmenybės iniciatyvos ir valios dalyvavimo lygius pasirenkant
objektus ir susitelkiant ties jais. Tuo pagrindu išskiriamos a) nevalingo,
b) valingo ir c) savaiminio (povalinio) dėmesio rūšys.
a) Nevalingas
dėmesys atsiranda be išankstinio tikslo, o jam palaikyti nereikia
pastangų. Nevalingą dėmesį sukelia išorinių ar
vidinių dirgiklių ypatybės. Nustatyta, kad nevalingą
dėmesį sukelia stiprus dirgikliai: ryški šviesa,
aštrus kvapas, intensyvus garsas ir t.t. čia svarbų
vaidmenį turi ne absoliutinė, o santykinė dirgiklių
jėga (perkūno trenksmas gali būti santykinai silpnas
sproginėjant bomboms, o ežiuko Šiurenimas nakties tylumoje -
pakankamas dirgiklis dėmesiui atkreipti). Nevalingą dėmesį
gali atkreipti emocijos, susijusios su suvokiamais objektais. Viena
svarbesnių nevalingo dėmesio priežasčių yra
žmogaus interesai. Jei yra išankstinis domėjimasis kokiais nors
objektais, tai jie be valios pastangų išskiriami iš mažiau
įdomių objektų.
b) Valingas
dėmesys atsiranda turint išankstinį tikslą, o jam
palaikyti reikalingos valios pastangos. Jis pasireiškia visais atvejais,
kai žmogus imasi nepatrauklios, bet būtinos veiklos (mokinys rengia
nemėgstamas namų užduotis, ūkininkas ravi piktžoles ir
pan.). Valia dalyvauja ir pasirenkant veiklos objektus (kartais tenka
atsisakyti malonesnių užsiėmimų) ir, dedant pastangas,
koncentruotis prie pasirinkto objekto. Ypač valia reikalinga, kai tenka
kovoti su dirgikliais, atitraukiančiais nuo būtinos veiklos
(pašalinis triukšmas, įdomios televizijos programos ir pan.).
c)
Savaiminis dėmesys atsiranda
turint išankstinį tikslą, o jam palaikyti nereikia
pastangų. Pavyzdžiui, pradžioje žmogus mokosi kokios nors
svetimos kalbos per dideles valios pastangas. Vėliau, Kai jis pajunta
pažangą, ima skaitydamas suprasti tekstą, atsiranda tiesioginis
susidomėjimas. Tada žmogus sąmoningai nukreipia savo
dėmesį į svetimos kalbos pratybas ir toliau dirba
įsitraukęs be valios pastangų. Kadangi savaiminis dėmesys
dažnai pasireiškia po valingo, tai N. Dobryninas jį pavadino
povaliniu dėmesiu.
7.Suvokimas
Suvokimai yra daiktų ir reiškinių,
veikiančių jutimo organus, patinimo procesas. Suvokimai, kaip
ir pojūčiai, yra priskiriami jutiminiam pažinimui, nes
visuminiai daiktų bei reiškinių vaizdai gaunami tiesiogiai
jutimo organais ir jiems priklausančiomis įcentrinių nervų
ir atitinkamų smegenų centrų sistemomis.
Aplinka veikia
žmogų ne kaip izoliuoti pavieniai, o kaip kompleksiniai dirgikliai.
Suvokimai yra tokių kompleksinių dirgiklių atspindžiai.
Pvz., jūros suvokimo struktūros gali įeiti ne tik regėjimo,
bet ir bangų mūšos girdėjimo, dvelkiančio vėjo
temperatūros ir odos lietimo pojūčiai. Be to, suvokimo procese
prie tiesioginių jutimų prisideda ankstesnė suvokėjo
patirtis, kurios dėka atpažįstami anksčiau suvokti ir nauji
objektai, jie priskiriami tam tikroms klasėms (tai žmogus, tai medis,
tai namas ir pan.).
Suvokimas nėra statiškas aplinkos daiktų ir
reiškinių kopijavimas, o aktyvus pažįstančio
žmogaus veikimas siekiant tą aplinką pažinti.
Reikšmingą suvokimo dalį sudaro vadinamieji percepciniai
judesiai (lot. perceptio - suvokimas): akių judesiai, suvokiant regimus,
daiktus, rankų čiuopimo judesiai, suvokiant liečiamus daiktus,,
artikuliacijos aparate judesiai suvokiant garsus ir kt. Regėjimo ir
lytėjimo suvokimų tyrimai išskyrė keturias pagrindines
percepcinių judesių rūšis: aptikimo, skyrimo,
identifikavimo ir atpažinimo.
Aptikimo judesiai yra bet
kokio sensorinio proceso pradžia. Šiais judesiais juntantis
žmogus nustato, ar yra (nėra) koks nors dirgintojas (stimulas,
poveikis). Toliau skyrimo judesiais išsiaiškinamos suvokiamo objekto
ypatybės. Jas pažinus, susiformuoja suvokiamo objekto vaizdas Kai
objekto percepcinis vaizdas jau gautas, tada jis sugretinamas su atmintyje
turimais vaizdiniais. Taip sugretinus ir palyginus gaunamas suvokiamo objekto
atskyrimas ir identifikavimas, priskyrimas tam tikrų objektų klasėms. Svarbūs ir kiti
vidiniai veiksniai, kurių pobūdis priklauso tiek nuo suvokiamų
objektų, tiek ir nuo suvokiančiojo jutimų organizacijos,
turimų nuostatų ir kitu.ypatybių.
Suvokimai ne visada
vienodai tiksliai atspindi aplinką. Visiems žinoma, kad mėnuo,
saulė ir kiti dangaus kūnai suvokiami daug mažesni ir artimesni,
negu yra iš tikrųjų. Neteisingi, iškreipti suvokimai yra
vadinami iliuzijomis. Iliuzijos kyla
Turint atmintyje
iliuzijų galimybes, tais atvejais, kai reikia tikslumo, suvokimų
tikslumui nustatyti yra naudojamos įvairios empirinių matavimų
ir loginių protavimų procedūros. Pvz., kosmonautų
skrydžiai ir specialūs prietaisai leido tiksliai išmatuoti
atstumą tarp žemės ir mėnulio, loginės operacijos
padeda pakeisti iliuzorines nuostatas, kad tik tam tikros tautos
kultūrinės vertybės yra geriausios, ir pan.
Suvokimų
rūšys:
Suvokimai skirstomi į rūšis a) pagal jutimo
organus, kuriais jie gaunami, b) pagal suvokimais pažystamus objektus ir
c) pagal asmenybės suvokimų saviorganizacijos lygius.
a)
Išskiriant suvokimų rūšis pagal jutimo organus, yra
atsižvelgiama į tai, kuris iš jutimo organų turi
vyraujantį vaidmenį suvokime. Antai suvokiant simfoninio orkestro
atliekamą M. K. Čiurlionio simfoninę poemą
„Jūra", gaunami ne tik girdėjimo, bet ir regėjimo,
judėjimo, temperatūros ir kiti pojūčiai, tačiau
vyraujantį vaidmenį tame suvokime turi girdėjimas. Taip skiriame
regėjimo, skonio, uoslės, lietimo ir kitas suvokimų
rūšis (panašiai kaip ir pojūčių).
b) Yra
objektų, kurių suvokimas tiek sudėtingas, kad reikalauja ne tik
specialių praktinių, bet ir teorinių-mokslinių
pastangų. Tokie suvokimai paprastai vadinami suvokiamų objektų
vardais: kito žmogaus suvokimas, muzikos suvokimas, architektūros
kūrinių suvokimas ir kt.
c) Priklausomai
nuo asmenybės suvokimų saviorganizacijos lygio yra skiriamos nenumatyto
(nevalingo) ir numatyto (valingo) suvokimo rūšys.
Nenumatytų suvokimų atvejais nėra išankstinių
tikslų, nei pastangų ką nors suvokti (pvz., eidami gatve, matome
vitrinas, girdime mašinų triukšmą, juntame įvairius
kvapus ir pan.). Numatyto suvokimo atvejais iškyla tikslas ką nors
suvokti, sąmoningai ieškoma reiškiamų objektų,
stengiamasi išsamiau pažinti pasirinktus objektus. Iš anksto
numatytas, planingas suvokimas dar yra vadinamas stebėjimu (meteorologinių
reiškinių stebėjimas, reikiamo žmogaus paieškos
minioje ir pan.). Gebėjimas daugiau ir greičiau surasti
ieškomų objektų yra vadinamas pastabumu.
Paliesime specifines erdvės, laiko, judėjimo suvokimo ypatybes.
Erdvė nėra koks nors atskiras objektas, tačiau visi daiktai
ir reiškiniai turi
erdvinių savybių: dydį, formą, apimtį ir
atstumus tarp jų. Daiktų dydžio ir formos suvokimams nepakanka
vien regėjimo pojūčių. Jei dydžio suvokimas
remtųsi tik regėjimo pojūčiais, tai dvigubai nuo akių
atitolęs objektas turėtų būti suvokiamas kaip dvigubai
mažesnis. Tyrimai rodo, kad dydžio konstantiškumas išlieka
Daiktų formos, apimties,
atstumų suvokimui svarbią reikšmę turi binokuliarinis
(abiem akim) regėjimas. Viena ir kita akis gauna kiek skirtingus objekto
atvaizdus tinklainėje. Iš vienos ir kitos pusės daiktą
atspindintys vaizdai smegenų žievės regėjimo centre
sujungiami į vieną vaizdą, turintį tūrį ir
gilumą.
laiko suvokimas yra reiškinių
trukmės ir nuoseklumo atspindėjimas. Žmonėms buvo
reikalingas tikslus įvykių kaitos pažinimas,
Tyrimai rodo, kad specialių
jutimo organų - biologinio laikrodžio - laikui suvokti žmogus
neturi, nors apytikriai laiką suvokia ir būdamas izoliuotas nuo
regėjimo ir girdėjimo įspūdžių. Laiko tarpus
tokiais atvejais padeda skirti ritmiškai besikaitaliojantys procesai
žmogaus organizme: širdies darbas, kvėpavimas, būdravimo ir
miego, sotumo ir alkio ir kitos būsenos.
Valandos, dienos, savaitės,
užpildytos reikšmingais ir įdomiais įvykiais, atrodo
trumpos, greitai prabėgančios, o laiko tarpai, per kuriuos nieko
naujesnio neatsitinka, atrodo labai ilgi. Prisiminimuose laiko įvertinimai
pastebimai pasikeičia: laikas, užpildytas įdomiais
išgyvenimais, atrodo buvęs ilgas, o nereikšmingas,
monotoniškai praleistas laikas atrodo greit prabėgąs.
Judėjimo
suvokimu vadiname
objektų padėties pasikeitimų per tam tikrus laiko tarpus
atspindėjimą. Suvokiant judantį objektą natūraliomis
sąlygomis, yra laikomasi kokio nors atskaitos taško – stacionaraus.
Suvokiant objekto judėjimą, suvokiamas ir jo nuotolio nuo kitų
kūnų kitimas. Kai judantis objektas izoliuojamas (eksperimentuose)
taip, kad nustatyti jo padėties kitų kūnų atžvilgiu
neįmanoma, tai neįmanoma suvokti nei judėjimo greičio, nei
paties judėjimo fakto. Judėjimo nerviniai mechanizmai dar nėra
tiksliai ištirti. Daugiausia yra tyrinėti regėjimo sistemos
ypatumai, padedantys suvokti judėjimą. Lytėjimu daikto judėjimą
suvokiame tada, kai daiktas nuosekliai vieną po kito dirgina specialius
nervinius darinius, vadinamuosius Meisnerio ir Pačinio kūnelius,
kurių yra odos paviršiuje ir gilesniuose sluoksniuose.
Žmogus dažnai daro suvokimo klaidų, t. y., mūsų
suvokimas kartais yra apgaulingas. Kai kurios
suvokimo iliuzijos būdingos visiems žmonėms, ir jų išvengti galima tik po ilgų treniruočių.
Antai, aplinkos daiktų judėjimo iliuzijos kyla
mūsų akių obuoliams nevalingai judant. Kai
tinklainėje atsispindi judesys, mes iš patirties manome, kad juda daiktas, o ne akys. Pavyzdžiui, kai greitai
sukamės ant vienos kojos ir staiga sustojame, dar
kurį laiką atrodo, kad daiktai sukasi aplink
mus; sėdint stovinčio traukinio vagone ir žiūrint į
gretimais bėgiais važiuojantį traukinį,
atrodo, kad judame mes patys. Orientuotis trukdo tai,
kad nėra pastovios atskaitos sistemos.
Adaptacija Pojūčiai ne visuomet yra vienodai stiprūs. Kai įeiname
iš lauko į neišvėdintą
kambarį, jo oras mums atrodo labai nemalonus, bet, pabuvę čia kurį laiką, priprantame. Akys taip pat gali priprasti
prie itin gražaus ar prie bjauraus veido —
ilgainiui jo bruožai mūsų nedirgina. Patekę iš
šviesios patalpos į tamsią, beveik nieko nematome
(„tamsu nors į akį durk"), tačiau netrukus pradedame skirti aplinkos daiktus.
Šie pavyzdžiai liudija žmogaus jutimo
sistemų lankstumą. Jei stimulas nekinta, mes
prie jo adaptuojamės. Jutimo sistemų gebėjimas prisitaikyti
prie gaunamos informacijos, vadinamas adaptacija. Sunkiausiai adaptuojasi
klausos receptoriai — prie didelio triukšmo priprasti ne tik
sunku, bet ir pavojinga. Regos, uoslės, skonio, temperatūros receptoriai adaptuojasi lengviau ir greičiau.
Žmogaus suvokimui dar būdingas visibyškumas. Žvelgdami rudenį
į
mišką, galime skirstyti medžius pagal spalvas (geltoną, raudoną, žalią), bet taip pat
galime juos skirstyti į spygliuočius
ir lapuočius. Aplinkos objektus paprastai grupuojame automatiškai: mūsų „protinga
akis" pati sutvarko gaunamą medžiagą, ir atskiras dalis bei elementus priskiria prasmingai
visumai .
Kaip suvokiame objekto padėtį erdvėje?
Objektai paprastai suvokiami izoliuotai.
Paveiksle A aiškiai matome skirtingo dydžio
statines. Tačiau užtenka šias figūras
patalpinti tam tikroje aplinkoje, ir statinių
dydžių santykis pasikeis (paveikslai B ir
C).Norint tikslingai veikti, reikia žinoti
kaip daiktai išsidėstę erdvėje: koks jų plotis,
aukštis,_ilgis, reljefas..Iš to
sprendžiame apie to objekto dydį (pavyzdžiui, jei pažįstamas daiktas yra mažas, vadinasi, jis toli,o arčiau
esantys objektai užstoją
esančius toliau) (3.4pav.). Kartais galime orientuotis pagal šešėlius, krintančius nuo
stebimų objektų. Jie liudija apie vaizdo gilumą, trimatiškumą.Vadovaudamiesi šiais požymiais ir dar
daugybe kitų, galime nustatyti, kurioje
vietoje yra mus dominantys daiktai. Minėtieji požymiai
įvertinami taip pat labai
greitai, ir sąmoningų pastangų mums retai kada prireikia.Tai, ką mes matome, girdime,
užuodžiame, priklauso ne vien nuo suvokiamos medžiagos, bet ir nuo suvokėjo savybių.
Suvokėjo įtaka Suvokimą
visada įtakoja ir suvokėjo asmenybė — tai, ką matome aplink save, priklauso ir nuo mūsų vidinės būsenos,
nuostatų (ką tikimės pamatyti toje situacijoje), motyvacijos (kas mums svarbu).
Pavyzdžiui, alkani tiriamieji daug tiksliau ir greičiau
atpažįsta trumpai rodomas maisto produktų
nuotraukas negu sotūs.Suvokimą
įtakoja ir profesinės žinios, darbo pobūdis: dailininkai daug geriau skiria spalvas, inžinieriai
greičiau ir tiksliau suvokia brėžinyje parodytą detalę, degustatoriai pagal
skonį tobuliau atskiria įvairių rūšių
maistą, gėrimą.Atskira
suvokimo sritis yra kito žmogaus suvokimas, įvairių kito žmogaus savybių pastebėjimas, jo
elgesio interpretacija. Tai nagrinėja socialinė psichologija, vadinama socialine percepcija (žr.
skyrių „Aš ir kiti").
8. Atmintis
Atmintis
yra ankstesnio patyrimo atspindys, kurį sudaro įsiminimas,
išlaikymas ir atsiminimas to, kas anksčiau buvo paimta,
išgyventa ir veikta. Atmintis – t.y. informacijos išsaugojimas nustojus veikti
dirgikliams. T.y. toks procesas be kurio nevyksta visi kiti pažintiniai
procesai (be kurio negali įvykti). Dar kitaip vadinama mneminė.
Atgaminimo formos:1. atpažinimas – t.y.
pakartotinis objekto suvokimas2. atgaminimas nevalingas nesant suvokimo
objektui. Vyksta savaime be pastangų.3. prisiminimas valingas, labai
aktyvus veiksmas
4. reminiscencija – t.y.
natikėtas atgaminimas seniai užmirštos informacijos
Sensorinį atspaudą galima
palyginti su fotografija. Jis trumpam laikui fiksuoja jutimo organų
perduotą medžiagą ir kitaip yra vadinamas ikonine, arba
tiesiogine, atmintimi. Si atmintis aprėpia apie 4 simbolius ir išlaiko
juos mažiau negu sekundę.
Pirminė,
arba kitaip vadinama trumpalaikė, atmintis skiriasi nuo sensorinės
atminties ilgesniu informacijos išlaikymu (be kartojimų išlaikome iki 20
- 30 sek.) ir didesne įsimenamos medžiagos apimtimi, kuri lygi 7+2
simboliams. Medžiagos perkėlimas iš sensorines atminties į
trumpalaikę vyksta tada, kai į tą medžiagą nukrypsta
dėmesys, kai įsimenančiam ji kuo nors reikalinga.
Į ilgalaikę atmintį medžiaga pereina
dėka pakartojimų, kurių metu trumpalaikėje atmintyje esanti
medžiaga įtraukiama į asociacinių ryšių
sistemą. Ilgalaikėje atmintyje medžiaga saugoma valandas,
metus, dešimtmečius, o kai kuri ir visą žmogaus
gyvenimą.
Atmintis užima
ypatingą padėtį asmenybės psichinių
reiškinių sistemoje. Be atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas
būtų naujas, žmogus negalėtų orientuotis
tikrovėje.
Asociacijos ir
jų rūšys:
Žmogaus ilgalaikė atmintis veikia ryšių
pagrindu. Tai reiškia, kad medžiaga įsimenama (ir atgaminama) ne
pavieniais elementais, o siejant įsimenamus dalykus su jau atmintyje
turimais ir susidarant sudėtingas ryšių sistemas tarp atmintyje
saugomos medžiagos elementų. Ryšiai tarp įsimintos
medžiagos elementų yra vadinami asociacijomis.
Jau nuo Aristotelio laikų yra žinomos gretimumo,
panašumo ir kontrasto asociacijų rūšys:
Gretimumo asociacijos
susidaro tarp objektų, kurie įsiminimo metu yra vienas šalia
kito arba seka vienas paskui kitą. Pvz., jūros vaizdinys susietas su
laivu.
Panašumo asociacijos
susidaro tarp kokiais nors požymiais panašių dalykų.
Panašumo asociacijų pagrindu sudaroma daug puošmenų meno
kūryboje, pvz., jauna mergina lyginama su pavasariu, gėle, bernelis -
su dobilėliu ir pan.
Kontrasto asociacijos
susidaro tarp priešingos reikšmės objektų. Mūsų
atmintyje susiję tiesa ir melas, vasara ir žiema.
Atminties rūsys
Aiškinantis atminties
esmę, jau buvo išskirtos trumpalaikes ir ilgalaikes atminties
rūšys. Atmintis dar klasifikuojama pagal turinio, jutimo organų,
kuriais gauna informaciją, ir kitus požymius.
Pagal turinį, kuriuo operuoja atmintis,
yra skiriamos vaizdinės, motorinės, žodines - loginės ir
emocinės atminties rūšys. Sustosime prie kiekvienos iš
jų plačiau.
Atminties vaizdas – t.y. praeityje veikusio
dirgiklio, daikto ar reiškinio jutimais gaunamas vaizdas (ne tik
regimasis, bet ir visais kitais jutimais gaunamas vaizdas).Kaip sako ir pats jos pavadinimas,
operuoja iš tikrovės gauta ar susikuria vaizdine medžiaga -
vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metu nesuvokiamas.
Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo (tėviškės
landšafto, laisvės paminklo ir t. t.), girdėjimo uodimo ir
kitų vaizdinių.
Motorinė (judėjimo) atmintis yra judesių ir jų
sistemų įsiminimas, išlaikymas ir atgaminimas. Ji dalyvauja
formuojantis įvairiems judėjimo mokėjimams ir
įgūdžiams (vaikščiojimo, rašymo).
Žodinė-loginė atmintis pasireiškia žodžių,
sąvokų, teiginių ir jų grupių įsiminimu,
išlaikymu ir atgaminimu.
Emocinė
atmintis išlaiko patirtus jausmus ir emocines
būsenas.
sensorinė – pagal atskirus jutimo
modalumus. Savotiška atmaina – eidetinė atmintis, t.y. kada
įsimenama su smulkmenomis ir net su spalvomis.
Pagal valios reguliavimo lygius atmintis skirstoma į valingos ir nevalingos
atminties rūšis.
Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus ką nors
įsimena ar atgamina nesistengdamas, o kai kada net nenorėdamas.
Nevalingas įsiminimas ir
atgaminimas yra ankstyvesnė atminties forma asmenybės
tapsme. Nevalingai sukaupiama nemaža gyvenimiška patirtis be
jokių varginančių pastangų ne tik vaikystėje, bet ir visą asmenybės
egzistavimo metą.
Tačiau
pagrindinį vaidmenį žmogaus psichikoje turi valinga atmintis. Ji pasireiškia tada, kai žmogus
sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors
įsiminti ar atgaminti ir tai daryti labai stengiasi. Būdingas
valingos atminties požymis yra tam tikrų motyvų, kurie skatina
įsiminimą ir atgaminimą, dalyvavimas.
Pagal žinių įsiminimo
būdą, kai nėra prasminių ryšių:
1. mechaninė – kalimas
2. loginė – kada pagrįsta
asociacijomis (ryšiais)
Pagal saugojimo trukmę:
1. trumpalaikė – kur saugoma
informacija mažiau nei valandą
2. operatyvinė – kai naudojame
tam tikrus veiksmus, formules, taisykles, užtikrina veiklos
sėkmę ir greitumą (tai trumpalaikės atminties pamaina)
3. ilgalaikė – informacija
saugome metus iki begalybės
Ypatingą išskirtinę
vietą turi motoriniai vaizdiniai (susiję su judesiais, pvz., kai
plaukiojam nors gulim lovoj)
Šitas atminties vaizdas yra
apibendrintas, schematiškas, turintis bendrus ypatumus su tam tikromis
konkrečiomis sąvybėmis.
Atminties įspūdžių
fiksavimas nėra kopijavimas, o sudėtinga veikla, kurioje pertvarkoma
jutimais gauta informacija.
Sensorinis atspaudas gali būti
sulyginamas su fotografija (pvz., einame per smėlį ir jame lieka
atspaudai). Čia fiksuojama jutimų organais gauta informacija.
Įsijungia dėmesys ir turime pirminę atmintį. Vyksta
įsisamininimo momentas.
Atminties rūšys pagal
konkrečią veiklą:
Atminties produktyvumo sąlygos
Loginio
įsiminimo etapai
Įprasminto įsiminimo
procesas įjungia:
1. prasminį grupavimą
2. atraminių
prasminių vienetų atskirimą (schemos, diagramos, lentelės)
3.
Atgaminimas yra aktualizacija ir
atgaivinimas anksčiau buvusių ryšių (informacinių
vaizdinių).